Jaučiuosi kiek keistai rašydamas Jums tokį laišką, kuriuo visų pirma noriu padėkoti už puikią knygą. Ją dovanojau artimam žmogui, bet taip jau nutiko, kad vėliau į mano pačio rankas ji papuolė ir dėl to labai džiaugiuosi. Mano akimis žiūrint, tai ne tik labai prasmingas paskutinis akordas apibendrinantis visą Tūkstantmečio odisėją, ne tik puikus impulsas paskatinantis verslo žmones kiek kitaip pažvelgti į verslą, jo valdymo metodus ir principus, bet puikus švyturys bendražmogiškų vertybių jūroje – bent jau man asmeniškai.

Atvirai prisipažinsiu, taip verkęs, kaip verkiau skaitydamas paskutinius knygos puslapius nebuvau jau labai seniai. Net “neplanavau”, kad paskutinieji skyriai, kuriuose daug dėmesio skiriama visų pirma patriotiškumui, bendrumo, atsakomybės jausmams taip mane supurtys iš pat gilumų. Pats esu ir samdomas darbuotojas didelėje užsienio kapitalo įmonėje, ir tuo pačiu savarankiškas smulkus verslininkas, tačiau kartais tų vadovavimo vertybių ir principų, tos verslo etikos apie kurią kalbama knygoje labai pasigendu… Susiduriu su labai gerais savo amato specialistais, tačiau dažnai “bedvasiais”. Neretai visi profesiniai gebėjimai, tikslai neturi aiškaus vertybinio pagrindo.

Kiekvienoje įmonėje, organizacijoje, bendruomenėje vertybinę, ideologinę sistemą formuoja vadovai, akcininkai, lyderiai. Deja vis dar neretai apsiribojama tiesmuku verslo tikslu – pelnu balanse. Tikiu, kad tai toli gražu ne vienintelis tikslas, tų verslininkų (tame tarpe ir Jūsų) kurie aukojo savo pinigus, laiką, asmeninius santykius ir dar daugelį kitų kiekvienam svarbių dalykų, dėl kur kas aukštesnio tikslo – dėl Lietuvos, jos vardo garsinimo ir lietuvių pasklidusių po visą pasaulį.

Svajoju, kažkada su tokiais žmonėmis darbuotis petis į petį tiek versle, tiek visuomeninėje veikloje. Svajoju, kažkada pats tapti tokiu ir tokiu pavyzdžiu užkrėsti kitus. Nors neturiu jokių sąsajų su buriavimu, labai tikiuosi kažkada su Jumis kažką prasmingo nuveikti.