Labas, Pauliau,
Esu absoliučiai jūros suviliota ir pavergta. Tavo knygos dėka. Buriavimas nuo kranto, – tai grožis ir romantika. Jūroje viskas kitaip. Pauliau, ačiū tau už tikrojo gyvenimo, sodriai pagardinto druska, suvokimą. Niekada nemaniau, kad artojų ir bitininkų (gerąja prasme) tautoje atsiras tokių jūros vilkų, apie kurių audringus nuotykius po burėmis pagarbiai didžiuodamasi kalbės visa Lietuva.

Skaičiau tavo knygą ir norėjau būti šalia, padėti kiekvienoje situacijoje. Nežinau kaip būtų buvę, jeigu kritiškiausiu momentu realiai tektų atsidurti ant denio, bet Dievas mato, – skaitydama veržiausi padėti.

„Gyvenimas audroje“ – ne šiaip prisiminimų, nuotykių ir išgyvenimų knyga. Tai vadybos, lyderiavimo, tikslo ir sėkmės vadovėlis, žmogaus atkaklumo ir jo galimybių studijų knyga.

Iš tiesų daugelis nežino, kiek jėgos, veržlumo, pasiaukojimo glūdi žmoguje… Draugystės po burėmis nesuvaidinsi. Čia nieko nesuvaidinsi, niekur nepasislėpsi. Čia niekas neblefuoja, nepanikuoja, čia nėra intrigantų, bailių, norinčių pasislėpti už nugaros arba ant svetimo kupros išjoti į pergalę.

Jeigu žemėje žmonės elgtųsi taip dorai ir garbingai, kaip jūroje, jeigu jaustų atsakomybę, girdėtų draugo alsavimą ir suprastų be žodžių, iš žvilgsnio, – gyvenimas būtų tobulas. O gal tada būtų nuobodu? Gal tada ir nebūtų stipriausių, atkakliausių vyrų, kuriuos jausmingai palydime į jūrą, sekame jų kelią ir išsiilgę laukiame grįžtančių?

Tik patys vyrai žino, kodėl jie eina į jūrą. Gero vėjo, Jums!