Skaitant knygą apima jausmas lyg kažkas sklandytų šalia – tai gero kūrinio požymis.
Reikia turėti kapitališką patirtį, kad taip sklandžiai ir įtikinamai sudėti į vieną du, iš pirmo žvilgsnio skirtingus vyksmus – vadybą ir buriavimą. Abi linijos tai susipina, tai atsiskiria. Galima sakyti knyga prisodrinta, o dalyvių užrašai ir pasisakymai leidžia tiesiogiai pajausti įvykių dvasią.
Skaičiau lengvai, nors joje sudėti ir egzistencijos klausimai, ir sunkūs etapai jūroje, ir vadybinė linija.
Knyga įsiurbia nuo pat pirmų žodžių ir nepaleidžia iki pabaigos, kartais spausdama ašarą.