Negaliu nepasakyti – ačiū

Rašau, nes negaliu neparašyti ir nepasakyti – ačiū.
Knyga mane pasiekė visai netikėtai, tačiau tikriausiai būtent dabar atėjo laikas man ją perskaityti.
Skaičiau ir mąsčiau kaip paprastai, suprantamai parašyta tai, kas vos ne kiekvieną dieną sukelia begalę klausimų ir neaiškumų.
Ir kad ši knyga sukeldama dar daugiau nemalonių klausimų sau, gali būti šviesa tunelio gale ar tiesiog ramybės uostas audringą dieną.
Dar kartą ačiū už knygą, kurios neužmirši vos ją užvertus.